kai nubundi

ir kai nubundi

kai vis delto nubundi

susuptas i nakties veliava

nakties veliava

issiuvineta raudona pilnatim

virsum Vilniaus

kai nubundi

sklidinas svelniu snabzdesiu

ir pavasario vejo

ir kai vis delto vienas balsas

pasiteirauja kuo tu vardu

kai vienas galingas balsas pasiteirauja

netiketai pats sau

atsakai

legionas

(A.M.)

bet kai nubundi, apie ka tada rasyt eilerascius? apie ka tada svajot pro traukiniu ir lektuvu langus? nubudus viskas taip realu.

gerai, kad grizau i Lietuva jau pabudus. neturiu roziniu akiniu ant nosies ir matau, kaip vis delto cia pilka. kita vertus, zvaigzdes Vilniuj daug ryskesnes. ir oras kitaip, gaiviau kvepia.

pasiilgau tikros, svarios ir pilnos lietuviu kalbos. nesu tikra, ar bemoku tokia sneketi. ar rasyti. gal ne. cia ismokau kalbeti net kai labai labai truksta zodziu. nes dievuliau, svarbiausius dalykus gyvenime reikejo pasakyti ne savo kalba. paprasciau, viena vertus, ne taip asmeniskai skamba. bet niekad, niekad nezinosiu, ar buvo isgirsta tai, ka norejau pasakyti. ir esu visiskai tikra, kad nieko nepasakiau taip, kaip buciau pasakius lietuviskai. o kartais kaip svarbiau uz ka.

kai pabundi, kai priimi visa, kaip duota, ir kai myli gyvenima toki, koks duotas. tada ramu, kaip dabar.

Reklama

~ sukūrė Danguole Kotryna - lapkričio 18, 2010.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: