Prieš kažkam ateitant

“Užmiršt, užmiršt… Nes imasi žiema.

Nes girdisi, kaip žingsniai nuaidėję

išsprendžia naktį. Ir nėra idėjų.

Tik gruodis, sniegas, vėjas. Vienuma

ramybėje. Ir jau nereikia nieko, –

užmiršt. Užmiršt – ir vasarų nėra

šioj žemėj. Speigmečio era.

Ir ką užmirši – amžiams pasilieka.“

(A.M., “Adventas“, iš Metų be žiogo)

Man šiandien pirmas sniegas ir pasiutėliška nuotaikų kaita. Ir dar pasirodo, kad beveik galiu tas nuotaikas valdyti, tereikia susikaupt ir nusiteikti. Gražu, ir labai tikiu, kad Kalėdos irgi bus gražios, bet iš tiesų tai taip beprotiškai norėčiau grįžt atgal į vasarą. Ir net ne dėl to, kad dar kartą galėčiau išgyvent laimingiausias gyvenimo dienas (kurių tokių jau niekad niekad nebebus, mano mielas žvaigždėtas rugpjūti), ne dėl to. Aš vasarą mokėjau džiaugtis mažais dalykais. Net ir šitas mano internetinis kampelis taip pavadintas, nes kai nebeįžiūri stebuklo mažuose paprastuose dalykuose, nėr čia ko jokios laimės tikėtis.

Kokia man laimė būdavo su G. 10 (tik 10!) minučių važiuoti traukiniu ir kalbėtis, o tada jį apkabinti Waterloo ir eiti jau vienai, bet tokiai laimingai laimingai, į kitą traukinį. Ir koks džiaugsmas būdavo Greensleeves melodijytė iš ledų mašinos kažkur už lango, šiltą vasaros vakarą besileidžiant saulei. Kaip neįtikėtinai smagu būdavo eiti į Ladywell taverną su A. ir P. arba važiuoti kažkur į Brixtoną su S. ir ten klausytis kiek įgėrusių britų pusiau liaudiškos muzikos. Ir už visa geriau buvo vienai kažkur keliauti, sėsti į traukinį ir važiuoti kur nors, kur dar nebuvau, nes Londonas juk didelis. Ir vienai eiti per parką, ir vienai lėtai žingsniuoti palei upę. Ir buvo gerai. Gal truputį ilgu, bet gerai.

O dabar, juk daugybė tokių ir dar geresnių dalykų vis dar sukinėjas aplink, vis dar nutinka kiekvieną dieną. Nei upė, nei parkai, nei Ladywell, nei G., nei Waterloo niekur nedingo. Tik aš visu tuo nebemoku džiaugtis. (Gal nusibodo?)

Panorau didelių dalykų, panorau laimės visam gyvenimui, pažadėtos laimės, tokios, su kuria palyginus, visi maži dalykai akimirksniu nublanksta. Labai kvailas noras. Nes turbūt nėra tokios laimės, turbūt net New Yorke aš jos nerasčiau. Šiaip visai vėjavaikis R. kurį čia vakarą man labai išmintingai pasakė, kad žmogus turi būti viduje laimingas, pats iš savęs, ir turi norėti ta laime dalintis. Tada, tada ir… viskas būna.

Ad ventus reiškia prieš atėjimą.

(turbūt. jeigu ką, nuoširdžiai atsiprašau gerb. lotynų kalbos dėstytojos už netikslų literatūrinį vertimą)

Reklama

~ sukūrė Danguole Kotryna - lapkričio 30, 2010.

4 atsakymai to “Prieš kažkam ateitant”

  1. Danguole, versti reikia tiksliai, pasakytų Štik.:)), šiaip čia man atrodo nereikia to prieš visai ad – venio reiškia ateiti, o atdventus tiesiog atėjimas, tai reiškia jis jau jis jau ateina po truputį, juk 9tas jau nėštumo mėnesis Marijai turėtų būti:) aš tai noriu išmoki džiaugtis vėl iš naujo tais mažaisiais dalykais (kaip pvz kokia pakerio paskaita), bo dabar viskas, kas su univeru, tai tik kažkokia beprasmiška našta, mažai literatūros.

    aiii. jo. ir norėtųs Vilniumi daugiau džiaugtis, o nepriimti jo kaip savaiminio dalyko. žinai, Dang, aš truput jaučiu, kad mes išgyvenam panašius dalykus. Man tu buvai ta su kuria 10 minučių pakalbėjusi aš būdavau be pro to laiminga :)

    ak

  2. Aciu, Kotryn, patingejau zodyna atsiverst… Dar geriau, jeigu jau ateina. Kazkaip vis tiek, vis tiek reik mokytis is naujo dziaugtis viskuo, kitaip gi nieko nebus. Tai va pasidziaugsiu dabar, kad man parasei komentara cia. Ir prasom nekalbet apie mane butuoju laiku, man vis dar esi ta, is kurios bent kazka isgirdus as laimingesne iskart.

  3. “Panorau didelių dalykų, panorau laimės visam gyvenimui, pažadėtos laimės, tokios, su kuria palyginus, visi maži dalykai akimirksniu nublanksta.“

    o gal kartais visai nereikia mažai, gal kartais reikia daug? kartais man atrodo, kad šita ‘stebuklai slypi mažuose dalykuose’ ideologija yra lygiai tokia pat nuodinga (t.y. – tokia pati ‘ideologija’) kaip ir ta, kuri skatina užkariauti pasaulį, norėti daug, būti ambicingam.
    nežinau, nežinau.
    (o iš tiesų tik norėjau pasakyti, kad netyčia atradau tavo tinklaraštį, beveik viską perskaičiau, ir noriu skaityti daugiau.)

  4. avysbaltos, gal abi ideologijos neteisingos, gal ir nėra teisybės pasauly, bet kažkuo tikėt ir kažkaip gyvent juk reikia ;) žinau, labai neobjektyvu ir nelogiška, bet ką jau.. (o šiaip labai keista, ir kita vertus malonu girdėt, kad skaitei)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: