Skaičiuojant iki dviejų tūkstančių vienuolikos

Keturiasdešimt penki svarai – tiek kainuoja paskutinę akimirką perkamas autobuso London – Aviemore bilietas. Suma, kurios ketvirtą savaitę sėdėdama be darbo niekaip negaliu sau leisti, vis dėlto, leidžiu. Autobuso švieslentėje mirga galutinės stotelės pavadinimas – Inverness. Inverno – žiema. Inverness – šiauriausias miestas Didžiojoje Britanijoje, toliau – tik miesteliai ir kaimai, kalnai ir padrikos salos salelės.

Dvylika valandų – tiek laiko trunka kone kiaurai iš pietų į šiaurę perskrosti šitą salą.

Kiekvienoj eilėj po keturis – tiek žmonių ką nors kramsnoja autobuse visą naktį.

Du kartus mažas ir plikas autobuso vairuotojas juokingiausiu škotišku akcentu kartoja prašymą išsijungti mobiliuosius telefonus ir nežadinti miegančių.

Begalė – tiek avelių ganosi apšalusiuose Škotijos laukuose, į kuriuos auštant paskutinei du tūkstančiai dešimtųjų dienai žvalgausi pro autobuso langus.

Aštuoni svarai – tiek kainuoja pasivažinėjimas nežmoniškai greitį viršijančiu taksi keleliuose tarp kalnų.

Nesuvokiamo pėdų skaičiaus yra snieguoti kalnai už laukų su avelėmis.

Kalno aukštį suvoki kai pamėgini į jį kopti. Kai trys, gal ir ne atletai, bet stipriosios lyties atstovai, pasišūkaudami BĖGA aukštyn, o aš vos gaudydama kvapą velkuosi iš paskos, net nešnekėdama, nes dar labiau padusiu, tik svarstydama, mirsiu pakeliui ar visgi užkopsiu.

Keturi šimtai metrų – tiek užtenka pakilti aukštyn į kalvos (na man tai čia kalnas) viršūnę, kad absoliučios palaimos ir didžiavimosi savo alpinizmo sugebėjimais apimta galėčiau žvelgti į sniego begalybe nuklotus gerokai aukštesnius nei keturi šimtai metrų kalnus, kurie horizonte susilieja su apniukusiu škotišku dangum.

Iki keturių popiet privalu grįžti į namelį prie užšalusio ežero, jei nenoriu paskęsti juodžiausioje tamsoje, kokią kada esu mačiusi (hmm, kaži ar tinkamas žodis). Telefonų švieselės negelbėja.

Trys – tiek asilėlių prie pat namelio leidžiasi glostomi ir ėda obuolius iš mano rankų  ir visai nelabai smirdi ir jų dantys nelabai  geltoni ir kaliukas švelnus, tai kas, kad murzinas.

Dešimt metrų – toks ilgas stalas su žvakėmis ir šventine vakariene name (ką čia, beveik rūme) kuriame milžiniška virtuvė dar iš tų laikų, kai ji buvo skirta ne tik maistui ruošti, bet ir tarnams valgyti, koridorių labirintas viršutiniuose aukštuose, svetainė su paveikslais ant sienų, kolekcinių knygų lentynomis ir krėslais priešais didžiulį židinį. Kadaise tuose krėsluose popietėm damos tiesiom kaip stygos nugarom skaitydavo poeziją ir romanus gurkšnodamos arbatą, o vakarais serai užkėlę koją ant kojos diskutuodavo apie karą ir politiką raukydamiesi ir rūkydami cigarus.  (juokinga, pusę metų sėdėjau savo Londone ir jau buvau susitaikius su mintim, kad šitie stereotipai – tik iš filmų ir pasakų)

Penki vienam kvadratiniam metre – tiek šokančių žmonių telpa į Naujųjų nakties vakarėlį pube, kur škotų sumoderninto folko grupė groja dūdmaišiu, smuiku ir gitara, kol visiem pasidaro karšta ir tada jau sijonuotas ilgaplaukis ilgabarzdis škotas dūdmaišiu groja lauke, lyjant lietui ir blyksint fejerverkams, o žmonės šoka aplink trypdami sniego ir ledo likučius ant asfalto, su bokalais Guinesso ir lenkiškom šaltosiom ugnelėm “Zymnie ogni“ (taip taip, parodykit man vietą pasauly, kur nėra lenkų…)

Viena aš ant tilto per upelę klausau kaip groja tuo dūdmaišiu. Nešoksiu, vanduo per šaltas, tik suberiu paskutines dar užsilikusias ašaras, kad jokių naštų nebesinešiočiau Naujaisiais metais.

Du J., vienas S. ir aš užsiliekam šventei pasibaigus, gaminam (beveik) veganiškas vakarienes ir žiūrim Jameso Bondo filmus per televiziją.

Keturios valandos iki Edinburgh, ir suprantu, nors ir kokie gražūs kalnai, aš juos myliu iš tolo, o miestus – iš arti.

Šimtas dvidešimt trys laipteliai į kalvos viršūnę Edinburgh centre, nuo kur matosi jūra, joje – kelios salos, vienoj iš salų – vulkanas, kitoj pusėj – senutėlis ir nuostabiausios architektūros miestas (ne miestelis, miestas), o už miesto – kalnai. kalnai. kalnai. Viena Škotijos sostinė tarp kalnų ir jūros, po Romos ir Vilniaus, gražiausias mano matytas miestas.

Antras toks pat tuščias naktinis miestelis, kaip Helmstadt šį pavasarį Vokietijoje, tik dabar kitaip vadinasi – Warrington kažkur Anglijos vidury. Per miestelį einu aš viena, dvi mano tašės ir viena Depeche Mode Freelove, taigi, mes jau keturiese.

Trys traukiniai ir vienas autobusas pas geriausią draugę, miegančią Liverpool.

Keturi bitlai šitam mieste kadais gyvenę ir nežinau kiek, daug jų dainų, ir trylika sutaupytų svarų už įėjimą į bitlų muziejų, dėkui K. žavumui.

Dešimt centimetrų – tokie aukšti mano naujieji aukštakulniai.

Pabaiga grįžta į pradžią, ir šiam kartui paskutinis autobusas atgal į salos pietryčius, o tada į Londono pietryčius, į šimtas septynioliktą namą Chudleigh Road, kur laukia namai, tikri tikriausi.

Iš tiesų tai net nereikia skaičiuoti iki dviejų tūkstančių vienuolikos, užtenka ir iki trijų, viens, du, trys, ir kažkas atsitinka. Visada atsitinka.



Laimingų Naujųjų.

Reklama

~ sukūrė Danguole Kotryna - sausio 9, 2011.

4 atsakymai to “Skaičiuojant iki dviejų tūkstančių vienuolikos”

  1. ir aš visą gruodį svajojau apie inverness ir šiaurę – tiesa, su caledonian express pasiekiamą, todėl dar brangesnę :(
    o šiaip: labai gražiai čia viskas surašyta… toks labai naujų metų pradžiai tinkamas pamokymas apie tai, kiek daug labai gerų dalykų atsitinka, kai dažniau sakai taip, kai rečiau sakai ne.

  2. susidariau įspūdį, kad truputį anksčiau perkant bilietus, labai nebrangiai galima ten nusigauti. ir caledonian, gal brangiau už autobusą, bet įperkama…
    dėl taip ir ne – teisybė. tik kartais labai sunku tą taip, ir lengva ne…

  3. O kaip smagu atrasti dar vieną tautietę Londone rašančią blogą. :)

  4. Trys asilėliai visai nelabai smirdi. Dange, neprarandi savo optimizmo :D šiaip tai, jei būsi vasarą Londone, tikiuos, susitiksim, nes žadu ten ilgesnį laiką pabūt ;)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: