Pastoviausia pasaulyje yra laikinumas. Ir maži dalykai.

Lygiai prieš metus. Exactly a year ago. Dardėjau pakiužusiu lagaminu nutrintais ratukais per Ladywell Fields pirmą kartą ir tada P. niekaip nenorėjo manęs įsileisti į tai, kas dabar yra NAMAI. (Čia dedu linkus į dainas, kurių jutūbėj nėra, yra tik mano galvoj – La-dy-well Fields… Forever ir Take me hoooome, Chudleigh rooooad, to the plaaace I belooooong...)

Ir nepadės jokie mėginimai daryti kažkokias išvadas ir apibendrinimus, nepadės. Nes kas gražiausia, kad kas rytą atsibudus nežinau, kas nutiks šiandien. Net dienai įpusėjus nežinau, ką dar šiandien išmoksiu, patirsiu, suprasiu, pažinsiu ir susipažinsiu. Gražiausia, kad gyvenu nuolatiniam vyksme. Sukuosi ir juokiuosi, ir jei paklaustumėt, kas vyksta, pasakyčiau, kad nieko ypatinga, bet tuo pat metu viskas ypatinga. Maži dalykai.

Gegužės dvidešimt trečia. Per žiemą vėl spėjusio apželti sodo vidury dulkėtas vilnonis pledas, kurio kvapas man primena vaikystėj močiutės turėtą sodą Jeruzalės mikrorajone, gal dar ir todėl viskas aplink jaučiasi taip sava. Šalia manęs ant pledo išsitiesusi L. garsiai žavisi, kaip greitai plaukia debesys. Sodo gale – du didžiuliai medžiai, jų viršūnėmis baisingai šniokščia jūrinis šitos salos vėjas. L. viena ranka prisidengia akis, kad saulė taip nespigintų, o kitą ištiesia link dangaus, tarsi siekdama debesų. Gaila, kad jie gražūs tik iš toli. Čia pat P. tvarkingai sėdi ant sodo kėdutės, apvilktos mėlynu pledu ir susikaupęs skaito populiaraus japonų rašytojo knygą, Iš svetainės girdėti, kaip S. skambina pianinu. Staiga muzika nutrūksta, S. bėga į virtuvę ir žvangina lėkštėmis, šaukštais ir prisvilusiais ryžiais. R. trinkteli paradines, tada virtuvės, tada sodo duris, visiems pranešdamas apie savo atvykimą, pasidaro sau vietos ant pledo ir ima garsiai šnekėti sudrumsdamas žavėjimosi debesimis ramybę. Žiūriu į po krūmu pastatytas dvi ofiso kėdes ir niekaip nesuprantu, kodėl jos čia. Ir kaip niekieno neprižiūrimi pražydo du rožių krūmai. Ir kodėl prie laužavietės dvi žvakės, o aplink – pinti sodo suoliukai, pro kurių prakiurusias sėdimąsias dalis debesų link stiebiasi smilgos. Jau kelias dienas nenudžiauti skalbiniai, lietuviškos knygos, prancūziškas tabakas, mamos atvežta degtukų dėžutė su kažkurios iš Vilniaus bažnyčių atvaizdu (apverčiu dėžutė, gal bus parašyta, kuri čia, randu, kad degtukai pagaminti Lenkijoje), angliškas salos vėjas, saulė ir lietus, trys britai, švedas, vokietė, ir aš. 

Ramune, kaip ačiū už G. Radvilavičiūtės knygą, kaip man ji patiko. Ten rašo, kad (labai laisva parafrazė) kai sakoma, jog New Yorke (čia jau darau prielaidą, kad taip pat ir Londone) gali rasti kiekvieną pasaulio kultūrą, ji visad patikslinanti, kad gali rasti kiekvienos kultūros surogatą. Bet juk viso pasaulio neapkeliausi (bent jau kol kas), tai aš tenkinuosi surogatais, nes niekaip negaliu apsispręsti, kurią kultūrą labiausiai myliu. Va ką aš čia veikiu.

Ir visos tos kalbos, tiek kalbų, ir visi tie žmonės, jų tiek daug, ir visi tokie gražūs, o kad aš mokėčiau juos aprašyti tokius, kokie jie iš tikrųjų…

Good vibe. Sako, angliškai jau nuvalkiota frazė, bet man labai patinka. Nuostabiausia, kai kartais pajuntu, kad pati jo kažkiek galiu paskleisti. Tada žmonės man šypsosi atgal, tada vengrė Maria mane moko naujų jos kalbos žodžių, kurie tokie nuostabūs, bet kuriuos taip sunku prisiminti, nes jie neturi nieko bendro su niekuo, ką iki šiol esu girdėjusi. Seretlek. Ir italai, kaip jie nešneka, jie dainuoja, ir aš klausau jau kiek metų, ir šiandien man kažkokia itališka čachra matyt atsivėrė ir pradėjau šnekėti su vienu iš jų itališkai, ir taip lengva lengva buvo, ir kai jis pasakė, kad jeigu nebūčiau pati prisipažinus, nebūtų pasakęs, kad aš ne italė, tai tada išvis aš padebesiuose… Sana come un pesce sano, buona come un buon cafe… Ir vaikštinėjam po labai labai posh banketą siūlydami užkandžius neįtikėtinais pavadinimais, kuriuos reikia išmokt per dešimt sekundžių, ir vos tramdom juoką.  Cannon of lamb on rosemary and olive sable biscuit, creamed onion and salsa verde arba Twice baked cheddar cheese souffle arba Truffle mushroom and quail egg delux (šitas geriausias, ar ne, putpelių kiaušinių deliuksas, matote xD) Ir dar visąlaik kikenam su aštuoniolikmečiu britų jaunikliu iš tokio didelio boso Čarlzo, bet ne princo, nes anas nenuleidžia nuo manęs akių, vaikšto iš paskos ir kvailai šypsosi. Be to, pasirodo, su močiute ant fotelio visą vaikystę žiūrėti serialai nenuėjo perniek – na tai  kas, kad įsivariau nesveikai romantizuotą meilės suvokimą, užtat dabar suprantu ispaniškai! Čia tai pati save nustebinau. Šnekėt dar nešneku, bet dar kelios savaitės su darling draugeliu iš Pietų Ispanijos, ir gal prašneksiu.

Kokia yra laimė turėti darbą, kuriame ne tik kad nuoširdžiai gerbia ir klausia tavo nuomonės, bet ryte sutikę vadina sunshine, per pietus padaro ypatingiausią pasaulyje su meile ruoštą jacket potato, o vakare leidžia pasiimti bet kurį gėrimą, nors šiaip negalima, ir grįžus namo gauni sms pagyrimą už puikiai atliktą darbą. Negana to, dar galiu nemokamai plaukioti valtim po Temzę.

O kokia tikimybė Londone kone atsitiktinai sutikt muzikologę iš LMTA, kuri irgi tik du kursus baigė? Arba pašlemėkų, keistuolių, ir visiškai šarmingų lietuvių kelių dienų bėgyje? Ir dar mano senų senų laikų draugė L. baigė studijas ir atsikraustė į Londoną. Ir aš nežinau, kas nutiks rytoj.

Tai kaip, kaip, KAIP man iš čia išvažiuoti???

Aš čia jaučiuos kaip namie. Tik geriau.

Nors narcizai Lietuvoj visai kitaip kvepia. Mėlynės ir braškės turi skonį. Dangus tikresnis. Ir manęs ten laukia konkretūs žmonės. Čia – nekonkretūs. Bet laukia. Žinau.

Reklama

~ sukūrė Danguole Kotryna - birželio 15, 2011.

Vienas atsakymas to “Pastoviausia pasaulyje yra laikinumas. Ir maži dalykai.”

  1. Labai džiaugiuos radęs.
    Svaigstu skaitydamas.
    Dėkui.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: