Welcome to the club of people who don’t know what to do with their life.

“Tony, I don’t know what to do with my life!“ – “Welcome to the club.“
Vaikai čia daužo viską, kas papuola, vagia televizorius ir vištieną iš kebabų parduotuvės. Net mano ramioj gatvėj girdisi riksmai, turbūt iš kokio Catfordo. Mano rajone labai daug juodukų. Net ir Ladywell, mačiau, uždarė visas parduotuves.
Tie vaikai irgi nežino, ką daryti su savo gyvenimu. Vis dar sakau – nėra blogų, yra tik nelaimingi.
Be tėčių ar mamų, be meilės, be išsilavinimo (beje, kada čia neseniai buvo didelis sujudimas Londone, kai paskelbė statistiką, kad kas trečias pradinę mokyklą baigęs vaikas nemoka skaityti), be fantazijos, vietoj mašinėlių ir lėlių jie žaidžia akmenimis ir ugnimi. Vienam video bbc mačiau, kaip berniukai laužiasi į parduotuvę, o jų mergaitės tuo tarpu stovi šalia ir stebi pasicypaudamos. Exciting. Fun.
O ar geriau išaugti į vieną tų, kurie ateina į kavinę ir mykia atėjus jų eilei: “Ehm…. can I have… ehm… I’m still deciding…“, mykia ir maivosi, nes jau visko ragavo ir nebežino, ko daugiau norėti.
Todėl reikia vaikam dainuoti liaudies dainas ir lopšines, kol jie maži. Pasakoti apie Smaragdo Miesto Burtininką ir Brolius Liūtaširdžius. Apie karalaitę ant žirnio ir trečią brolį, kuris nugalėjo slibiną.
“Oi, kaip asilėliui liūdna ir sunku,
jis nenori būti asilo vaiku.
Jis norėtų būti baltu žirgeliu.
Asilė jam sako: “Vaike, negaliu
Aš tavęs paversti tuo, kuo tu geidi,
Jei tu šitoks gimęs motinos širdy.
Gal kiti padės tau, gal dar nevėlu,
Betgi kaip pasaulis liks be asilų?“
(Nepamenu autoriaus, pats gražiausias eilėraštis iš ketvirtos klasės lietuvių kalbos vadovėlio.)
O aš tuo tarpu nežinau, ką man daryti su savo gyvenimu. Ir jau prarandu viltį, kad sužinosiu.
good times for a change.. see the luck i’ve had can make a good man turn bad.. so please please please let me get what i want this time.. lord knows, it would be the first time
(http://www.youtube.com/watch?v=DMQbzLrvwlE)
Vėjavaikiai išdykę berniūkščiai skvarbiom akim ir skirtingais vardais, kodėl man daužot širdį ar kokias ten skeveldras iš jos likusias ir kodėl aš jus taip myliu? Kai tuo tarpu gavau du pasiūlymus tekėti ir ir vieną važiuoti į Bangladešą, bet tik šypsaus ir juokiuos ir laukiu, kol berniūkštis atneš man rožę, pirktą pakampės krautuvėlėj už du svarus. Ir žinau, kad nesulauksiu. Betgi kaip pasaulis liks be asilų?

Reklama

~ sukūrė Danguole Kotryna - rugpjūčio 9, 2011.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: