2. Buffalo, NY + Niagara Falls, Canada

2012/04/05-06

Is tiesu visa keliones poezija prasideda Buffalo, mieste, kuri amerikietis Sh. is New Yorko apibudino kaip viena bjauresniu Amerikos miestu, kurio vienintelis privalumas – Niagaros kriokliai miesto pasonej. Taigi poezija prasideda 6am prie Buffalo autobusu stoties, su mano mylimom priklausomybem – kava ir cigaretem. Kazkur prie isejimo pritaisytos kolonele ir groja toki jauku popsova dziaza su soluojanciu saksofonu (R. sako, turbut Kenny G). Tada griztu atgal i stoti, kur R. laukia su kuprinem ir mes lipam i autobusa, vezanti prie Niagaros kriokliu. Belipant paaiskeja, kad sitas autobusas veza prie
Niagaros ne is JAV, bet is Kanados puses. Mes: Ne ne ne, mums reikia i Amerikos puse. Vairuotojas: Kam jums i Amerikos puse? Is ten nieko nesimato, vaziuokit i Kanada… (paziuri musu pasus).. i.r vizos jums nereikia, why don’t you go to Canada? Mes: Really, why don’t we go to Canada?

Ir taip atrodo kriokliai

Pasivaikscioje 3,66 mylios pirmyn ir tiek pat atgal, griztam i Buffalo, kur musu laukia S.Mc. is CS. Po siokiu tokiu nesklandumu, paprastai budingu akliems pasimatymams neturint mobiliojo telefono, jis antra karta atvaziuoja musu pasiimti.

Negana poezijos, tada prasideda visas smagumas, nes nuo pirmu akimirku mes visi trys juokaujam, snekam daug, linksmai ir apie viska ir jis mus visur vezioja savo juoda faina masina, as sedziu priekyje ir man labai patinka taip vaziuoti. S.Mc. turi eiti i darba, tada mes su R. keliaujam i supermarketa pirktis pietu. Ieskom maisto ir labai apgailetinai nieko greit ir nebrangiai suvalgomo nerandam, ir taip neskaniai ant suoliuko ziaumojam balta pusta amerikietiska formine duona, kazkodel vaiskiai geltonus raugintus agurkus bei kazkoki neaisku saslyku marinata, kad Dievas musu pasigaili ir sekancias dvi dienas valgom puikiausia namie pasigaminta maista.  S.Mc. grizus is darbo, einam i baznycia, nes Didysis Ketvirtadienis, tada susipazistam su jo kaimynais = visa pasauli istranzavusiu D. ir i jo zmona, kuri mums ideda skaniausia cukiniju pyraga. Sutemus vaziuojam prie Niagaros kriokliu is Amerikos puses, kai jie apsviesti visom vaivorykstes spalvom.

Grize dar snekuciuojames apie valiutas ir keliones, S.Mc. mus gasdina Kalvu Biliais, gurksnojam metu arbata ir valgom cukiniju pyraga. Tai yra labai skanu. Ir tada galima miegoti issitiesus, kas po praeitos nakties, praleistos autobuse, yra labai gerai.

Kita ryta man besimaudant duse ivyksta potvynis ir yra uzliejami kaimynai is pirmo auksto. Prisiekiu, ne mano kalte, as nezinau, kodel tie dusai genda butent tada, kai as maudausi. Apie pusiaudieni einam i kavine susipazinti su Michael Sakalauskas, trecios kartos lietuviu emigrantu. Sviecia saule ir nuo Atlanto puses pucia saltokas vejas, ir viskas taip gerai, dar kepam bulvinius blynus pietums, tokius, kaip kepdavo S.Mc. mociute, ismokusi is savo mamos, kuri dar buvo aire, ir visai tokius pat, kaip mes pries kuri laika kepem savo ispaniukam Londone.

S.Mc. mums duoda knygu, zemelapiu ir likusi cukiniju pyraga, mes jam paliekam kokoso, ryziu ir likusius raugintus agurkus bei saslyku marinata, ir tada mes jau dviese vaziuojam link Clevelando, OH, kur is ten – dar nera galutinai aisku, bet uz autobuso lango leidziasi vakarykstes pilnaties dydzio saule, ir viskas geriau nei gerai.


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: