1. New York. Part I.

I think the King is but a man,

as I am; the violet smells

to him as it doth to me.

(King Henry V, Shakespeare)

Be jokios priezasties pradedu nuotykiu Amerikoje kronikas sita citata. Be jokios priezasties pirma ryta Visu Miestu Mieste einu apziuret botanikos sodo. Jokio literaturiskumo cia ieskoti nereikia. Jau pats pasaulis labai poetiskas.

Taigi.

Paryziuje jokiu nuotykiu nepatyriau, o prancuziskuma buvo galima izvelgti: a) marcipaniniame muile ryskiai roziniame oro uosto moteru tualete; b) oro uosto darbuotojos siaurame issilavinime, kai ji atkakliai kokius tris kartus manes klause, kodel as Londone gyvenu be vizos. (jai bandziau paaiskinti: tu prancuze? jeigu nori gyventi Londone, ar tau reikia vizos? ji i mane paziurejo buku zvilgsniu, kazka pacekino kompiuteryje, tada atsiprase: aaa, sorry, European Union…

2012-03-30

Centriniam parke vakareja. Aplink visi pastatai bais dideli ir juose ziebiasi sviesos. Nugi grazu. Zinokit, sitam New Yorke viskas atrodo lygiai kaip filmuose rodo: karietos pakinkytos baltais arkliais vezioja poreles po Centrini parka. Times Square neimanoma praeiti, blogiau nei Piccadilly Circus, minia zmoniu visuose saligatviuose. Bet kai as niekur neskubu tai man visai patinka. Tukstanciai geltonu taksi, pypina kai reikia ir kai nereikia. McDonalduose sedi labai stori zmones. Kodel sitaip, gali suprast jau American Airlines laineryje. Nebuvo imanoma miegot, nes pastoviai nesa maista, kuris, beje, iskaiciuotas i bilieto kaina. Kai jau giliai imigau, tai gretimai sedejes vyrukas paeme man skirtus krekerius, ir veliau, kai pabudau, man atidave.

Tikrai man patinka sitie dideli miestai. Jie ikvepia. Tik islindus is oro uosto apeme toks didelis didelis dziaugsmas, kuri visiem linkiu kada nors patirti. Sakau tyliai, labas, Naujasis Jorke :)

Su bustu labai pasiseke, cia tikras internacionalinis butas, be penkiu pastoviu gyventoju kas diena cia apsistoja bent po keleta keliautoju.

Vis delto, suma sumarum, kol kas Londonas man labiau. Bet si vakara einam out. Cia kokiais 10 laipsniu salciau nei Londone/Paryziuj. Teko pirkti megztini.

2012-04-02

Sauleta balandzio antrosios popiete. East upes pakrante is Brooklyno puses. Vaizdas pries akis: tiesiai – Manhattano dangoraiziai, kairiau tolumoje – Laisves statulos siluetas, desiniau – Brooklyn Bridge.

Jau kokias pora valandu sedziu sitam skverely ir skaitau kvailoka knyga apie stereotipinius prancuzus stereotipinio brito akimis. Knyga visai smagi, saule maloniai sildo ir vesus pavasario vejas tarso plaukus.

Kas cia man sake, kad Amerikoj viskas pigu? Visiskais ne. Londone pigiau. Uz apgailetino skonio salotas, paprasta sausoka bandele ir pakeli traskuciu elementartiausiam supermarkete sumokejau astuonis dolerius. Taupyti pinigus yra sunku, nuosirdziai laukiu rytojaus, kai atvaziuos Raminta ir savo racionaliu mastymu pades man isleisti maziau pinigu.

Bet ka as cia, ne piniguose laime. Savaitgalis New Yorke praejo puikiau nei buvo galima tiketis, ypac absoliuciai nieko nesuplanavus. Taigi sestadienio ryte kazkodel su dviem hipem, vokiete ir kanadiete, ejau i botanikos soda. Vaziavom autobusu per apsiniaukusi Brooklyna ir dalinomes mano perkaitinto pieno kava su ne pirmos jaunystes kruasanu. Tada tos pacios hipes nusivede mane i Phillipo Glasso muzikos koncerta, kur Grammy apdovanotas pianistas grojo jo operu transkripcijas fortepijonui, New Yorko viesojoje bibliotekoje. Dar klajojau viena po Manhattana, ukrainietis elektros prekiu parduotuves savininkas man pardave adapteri su dvieju doleriu nuolaida.Veliau vakare su indu busimu kino rezisierium ejom klausyt amerikietisko dziazo. Grizdami namo sutikom ispane su dviem vokieciais ir ejom i labai labai amerikietiska bara, kuriame, kai sakai, man, prasyciau, viena alaus, tau is karto duoda viena Blue Moon. Vakarojom iki paryciu.

Sekmadieni vel su tuo paciu indu ejom pietu i kinieciu kvartala. Maistas ten buvo siaubingas, suvalgiau pora saukstu savo tofu sriubos ir negera pasidare. Uztai labai smagu buvo spoksot i profesionalu makaronu vireja, kaip jis is paprasto teslos smoto per 30 sekundziu, nenaudodamas jokiu irankiu pagamina kruva graziausiu makaronu. Visai salia kinieciu kvartalo – Mazoji Italija. Cia visi restoranai italiski, o tarpduriuose stovi zmones ir sukauja, avanti a mangiare! Suvenyru parduotuvese pilna italiskos atributikos. As ten vaiksciojau issisiepus, ir tada indas pareiske, kad turi du bilietus i italu rezisieriaus, kaip veliau paaiskejo, labai italiskai grazu filma stilingam nekomerciniam kino teatre, ir gal as noreciau eiti kartu. Aisku noreciau! Po filmo indas nusprende, kad as labai graziai suku cigaretes ir jis noretu susukti apie mane filma, kol as cia. Labai subjektyvi nuomone, nes is kitu saltiniu esu girdejusi, kad mano pirstai stamboki ir siaip zinau, kad as nefotogeniska. Pavargau nuo demesio ir siandien smagiausiai leidau laika su paryziete, dabar viena, vakare – su daugiau zmoniu, o rytoj – matysim.

(Bus daugiau)


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: