9. 4’20 (Lubbock, TX)

Išlipam Lubbocko autobusų stoty. Tokia remontuojama, patriušus, apytuštė. Reikia paskambinti Grantui, payphone’ai neveikia, tai pasiskolinam mobilų telefoną iš autobuso vairuotojo. Belieka laukti Granto. Man prireikia į parduotuvę,bet aplink nelabai kas veikiančio matyti – jau maždaug vidurnaktis.Vis dėlto kitoj pusėj gatvės įžiūriu kažkokias raudonai mėlynas švieseles, bandom eiti ten. Na, tamsoka ir baisoka. Atidarom duris įeinam į vidų, po dešine – skelbimų lenta, po kaire – plika siena, priešais – dar vienos durys, šįkart įstiklintos (matosi tuščia parduotuvė) ir uždarytos. Šmaukšt, ir durys už mūsų užsitrenkia, net krūpteliu. Pasisuku dešinėn ir tik tada pastebiu, kad toje skelbimų lentoje – ieškomų žmogžudžių kraupiais veidais nuotraukos su užrašais WANTED. Tie veidai tokie kraupūs, tokių žmonių gyvenime nesu sutikusi. Apima siaubinga baimė, kad anos durys už mūsų neatsidarys dabar. Klykdamos išlekiam į tamsią gatvę, apsieisiu be parduotuvės. Drebančiom širdim parbėgam į autobusį stotį, ten kiek jaukiau.

Dviračių parduotuvės vadybininkas Grantas netrukus atvažiuoja mūsų pasiimti. Visiškai atsipūtęs tipelis, netrukus paaiškėja, kodėl. Būtent at(p)sipūtęs. Bet, kaip R. sako, ne todėl, kad neturėtų ką veikti, bet todėl, kad jis per daug galvoja, ir nuo to galvojimo geriau nesidaro, kaip žinia. Turiu omeny, kai pradedi žmogus per daug mastyti, kaip pasaulis veikia ir supranti, kad neteisingai, bet juk nieko negali pakeisti.

4’20, pasirodo, yra didelė šventė Lubbocke, studentų miestelyje, ir nors mums ji visiškai neaktuali, bet vienok linksma. Iš čia kilęs Buddy Hollly, ir viskas aplink mus, Grantą ir jo draugus – grynai kaip jo muzika – viena para totalaus chill’o: rock’n;rollas,  gera nuotaika, važinėjimasis po miestelį keliais automobiliais, blynai IHOP’e ir vietinis alus darykloje-bare, net nueinam į Buddy Holly muziejų, visokie juokeliai ir galiausiai vakarienei

– jau klasika tampantys mūsų bulviniai blynai su svogūnų ir grietinės padažu bei pomidorų-agurkų salotomis. Grantas dar ant barbecue iškepa šparagų ir artišokų. Sėdim jo namų kieme, šiltas šiltas Teksaso vakaras. Kieme – medis, į kurį panašiais vakarais primėtyta dviračių padangų. Tobula atmosfera, ir kai panakčiais mums reikia išvažiuoti, nei jie nenori mūsų paleisti, nei mes norim kur nors važiuoti.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: